ŽAIBOSAUGA

Daugeliui pastatų žaibosauga nėra privaloma, o apie jos reikalingumą sprendžia pastato savininkas. Žaibo išlydis bei jo padaroma žala pastatui gali sukelti daug rūpesčių, todėl vertėtų žaibolaidžio sistemos suprojektavimą ir įrengimo darbus patikėti specialistams. Žaibosauga – tai visuma priemonių, kurios užtikrina žmonių, pastatų, įrengimų ar medžiagų saugumą trenkus žaibui.

Žaibas trenkia į žemę iš kelių kilometrų atstumo, jis formuojasi debesyse, maždaug 3-6 km aukštyje. Dažniausiai žaibai trenkia į vietoves, kuriose yra daug požeminių šaltinių, maža žemės varža, taip pat į įvairius bokštus bei pastatus. Tiesioginis žaibų kontaktas su pastatais, įrengimais bei kitais objektais, esančiais žemės paviršiuje yra pats pavojingiausias.

Visgi, ne ką mažiau pavojinga ir netiesioginė žaibo zona. Elektros krūvis metalo konstrukcijose ar įrenginiuose gali indukuoti elektrostatinius krūvius ir taip sukelti atskirų metalinių konstrukcijų kibirkščiavimą. Tokiu būdu požeminiais ar antžeminiais vamzdynais žaibo trenksmo poveikis gali persiduoti į greta esantį statinį. Norint išvengti šios pavojingos situacijos – reikalinga patikimai funkcionuojanti žaibosauga.

Tam, jog įvairūs objektai būtų tinkamai apsaugoti nuo žaibų, įrengiami žaibolaidžiai. Tai tam tikrą zoną apsaugantys įrenginiai, kurie priima žaibo smūgį ir nuveda jo srovę į žemę. Žaibolaidžiai yra sudaryti iš atraminės dalies, priėmiklio, įžeminimo laidininko ir įžemintuvo, skirto paskirstyti žaibo srovę žemėje. Žaibolaidžiai – vienas iš pavyzdžių, kaip gali būti panaudojama žaibosauga.

Žaibosaugos sistemos:

• Pasyvioji, išorinė apsauga nuo tiesioginio smūgio, įskaitant žaibo priėmkilius, srovės nuvediklius ir įžeminimą. Tai atskirai stovintys arba ant tinklo, trosų, saugumo strypų pastatyti žaibolaidžiai. Žaibo smūgį priima ir jo energiją į žemę nutekina priėmikliai. Projektuojant šią išorinę statinių apsaugą, reikia pasirinkti statinio apsaugos patikimumą bei apsaugos klasę.
• Aktyvioji, vidinė apsauga nuo aukšto potencialo ir tiesioginio žaibų elektromagnetinio impulso poveikio, naudojant impulsinius ar varistorinius kompleksinius viršįtampių iškroviklius bei ribotuvus. Perkūnijos metu aktyviajame žaibolaidyje sumontuota elektroninė įranga sukuria vainikinį išlydį, kuriame susidaro jonizuotas kanalas (atvirkštinis išlydis), skirtas saugiam žaibų nukreipimui į žaibolaidį. Toks jonizuotas kanalas gali padidint žaibolaidžio aukštį ir gerokai praplėsti jo apsaugos zoną iki 100 metrų.

ĮŽEMINIMO SISTEMOS

Siekiant tinkamai apsisaugoti nuo žaibo, elektrostatinės iškrovos bei komutacinių viršįtampių elektros įrangoje, reikalinga patikima įžeminimo sistema. Įprastai įžeminimo įrenginį sudaro vertikalių elektrodų, jungiamųjų laidininkų, išlyginamojo tinklo bei įžeminimo laidininko visuma ar jų derinys. Įžeminimo įrenginio dalis esanti žemėje yra vadinama įžemintuvu.

Šiuo metu itin populiarūs giluminiai įžemintuvai. Tai plieniniai variuoti ilgaamžiai strypai, kurie yra sujungiami srieginėmis arba konusinėmis movomis. Jie kalami į žemę specialiais elektriniais vibro-plaktukais – pasiekiama maža varža, įžemikliai neužima daug vietos, pasižymi atsparumu korozijai.

Žaibai gali sukelti gaisrus, žmonių žūtis, sugadinti elektros įrangą. Antriniai žaibavimo poveikiai turi didelės įtakos elektros tinklų, pramonės įmonių, ryšių, infrastruktūros, medicinos, IT bei kitų ūkio subjektų veiklai. Dėl žaibo sukeltų pasekmių gali būti patiriami dideli ekonominiai nuostoliai. Tam, kad galėtumėte to išvengti, siūlome Jums pasirūpinti kokybiška žaibosauga, įžeminimo įrengimu ir reikalingais matavimo darbais.